Kodėl verta drausti pasėlius?

Liūtis, stiprus vėjas, netikėtai užklupęs šaltukas ir visos kitos gamtos stichijos. Pastaraisiais metais gamta visiškai nebeprognozuojama, todėl tikimybė, kad gamtos stichijos pakenks Jūsų pasėliams irgi yra didelė. Tad gal geriau jaustis ramiai ir paprasčiausia pasirūpinti pasėlių apsauga juos apdraudžiant?

Apdrausti galima daugumą javų ir aliejinių, ankštinių kultūrų: rapsus, kviečius, kvietrugius, rugius, miežius, avižas, grūdinius kukurūzus, grikius, žirnius, pupas.

„Tiek mažiesiems, tiek didiesiems ūkininkams pasėlių draudimo sąlygos iš esmės yra vienodos. Skirtumas gali būti tik paskaičiuojant draudimo įmoką – didelis pasėlių plotas santykinai mažina hektaro draudimo įmoką, bet tai nėra kiekvienu atveju. Yra ir kiti veiksniai – ūkio valdos vieta, derlingumas, pasėlių rūšis, ūkininkavimo būdas“, – aiškina draudimo brokerių bendrovės „Legator“ plėtros vadovas Albertas Antanaitis.

Anot A.Antanaičio, kuo didesni pasėlių plotai nukenčia – tuo didesnė ir išmoka. Pavyzdžiui, vienam ūkininkui Kėdainių rajone buvo išmokėta net 49 tūkst. eurų žala dėl krušos padarinių rapsų pasėliams. „Legator“ statistika rodo, kad vidutiniškai vienos žalos išmoka sudaro beveik 9 tūkst. eurų – tai yra gerokai daugiau nei vidutinė įmoka, kuri siekia apie 6,4 tūkst. eurų.

Tu tarpu draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad šiemet jau užfiksavo pasėlių žalų už beveik 500 tūkst. eurų. Apie pusę šių nuostolių Lietuvos žemdirbiams atnešė stichinės liūtys šią vasarą.

„Lietuvoje pasėlių draudimas sulaukia vis didesnio ūkininkų susidomėjimo ir nuosekliai auga, juo labiau, kad augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų“, – pasakoja BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas Deividas Juodis.

Ypatingai didelį nestabilumo ir neapibrėžtumo laikotarpį pastebi ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, kuris pritaria, jog draudimas – tai puiki išeitis sumažinti potencialius nuostolius.

„Šiuo metu žemės ūkio bendrovės susiduria su aukštomis trąšų ir energetikos kainomis. Galų gale, reikia paminėti ir klimato bei orų pokyčius, kurie veikia žemės ūkio derliaus dinamiką Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2020 m. javų produkcija Lietuvoje išaugo 28 proc., bet 2021 m. nukrito 1 proc. Miežių produkcija 2020 m. padidėjo 16,5 proc., bet pernai sumažėjo 9,5 proc. Avižų ir javų mišinių produkcija 2020 m. išaugo 38 proc., bet 2021 m. sumažėjo 21 proc. Daržovių produkcija 2020 m. nukrito 17 proc., bet pernai išaugo 20 proc. Manau, kad 2022 ir 2023 m. matysime tolesnį nestabilumą“, – teigia jis.

„Legator“ primena, kad ūkininkai gali pasinaudoti ir Europos sąjungos teikiama kompensacijos už draudimą parama. Dėl to reiktų kreiptis į ūkininkaujamo rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Skyriaus atstovai pateikia informaciją Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA), kuri atlieka su kompensavimu susijusias reikiamas operacijas. Vidutinė kompensuojama už pasėlių draudimą suma sudaro apie 66 proc. nuo draudimo įmokos.

Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad draudžiantis pasėlius galimos ir ženklios draudimo paslaugų nuolaidos kitiems draudimo produktams: apdraudžiant ūkio turtą, specializuotą techniką, transporto priemones, ūkio darbuotojus. Kuo labiau ūkis bus apsaugotas nuo nelaimių ir žalų draudimo paslaugomis – tuo palankesnės bus suteiktos draudimo sąlygos ir įmokos .